Šokolado atsiradimo istorija​

Teigiama, kad garsusis actekų imperatorius Montesuma turėjo net 40 tūkstančių kakavos maišų! Esama daugybės teorijų, kaip kakava pateko į Europą, bet kad ji čia buvo ypač vertinama – neginčijamas faktas.

XVI a. ispanų istorikas Ovjedo rašė: „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali leisti sau gerti šokoladą, nes jis geria... pinigus.“

Centrinės Amerikos gyventojai pirmieji išmoko gaminti šokoladą ir jį vartojo skystą. Manoma, kad žmonija (mokajos kultūros žmonės) šokoladu mėgautis pradėjo jau 1900 m. pr. Kr. Majų kultūros palikimas (piešiniai ant sienų, išlikę raštai ir indai) byloja apie kakavos vartojimą. Šokoladas buvo geriamas, kakava naudota kaip prieskonis valgiams. Skystas šokoladas dažniausiai nebuvo saldinamas. Beje, jis buvo prieinamas tik kilmingiesiems. Majams, vėliau – actekams, ypač gardžios buvo gėrimo putos. Kakavos pupelės buvo ir majų, ir actekų piniginis vienetas. Kakava buvo svarbi ir religiniuose actekų ritualuose.

1521 m. ispanams užkariavus Jukataną (dabartinė Meksika), kakavos pupelės tebebuvo naudojamos kaip valiuta, tačiau kakavos gėrimo ispanai dar nevertino. Tik sumanę pasaldinti cukranendrių cukrumi, konkistadorų palikuonys jį pamėgo. Tada kakava pasklido Europos turtuolių namuose kaip prabangus gėrimas.

Šokoladas užkariauja Europą

Šokoladas praturtino Europą, o ji… praturtino šokoladą. Metraščiai byloja, kad 1502 m. po vieno sėkmingo žygio į Ameriką, Kristupo Kolumbo žmonės kakavos pupelių pirmąkart atvežė į Europą ir dalį padovanojo karaliui Ferdinandui. Tačiau išlepusio skonio Ispanijos didžiūnams toks „kartusis vanduo“ – šokolado gėrimas – nepatiko. Tiesa, patys ispanų jūreiviai juo mielai gardžiavosi tiek indėnų kraštuose, tiek ir savo tėvynėje.

Apie 1528 metus ispanų konkistadoras Fernandas Kortesas (Hernando Cortez) į tėvynę parsivežė tris skrynias, pripildytas kakavos pupelių. Kaip buvo minėta, Amerikos civilizacijoms šokoladas tada buvo kartaus skonio gėrimas, pagamintas iš kakavos pupelių bei pagardintas tenykščiais prieskoniais. Tokį gėrimą gaminti pradėjo ir ispanai. Jis buvo taip pat labai kartus, tačiau puikiai malšindavo nuovargį bei padėdavo atgauti žvalumą. F.Kortesas išgarsėjo kaip kakavos pupelių kultivavimo iniciatorius. Su kakavos pupelėmis jis į Europą atvežė ir cukranendrių, kurios buvo sėkmingai panaudotos saldaus šokolado gėrimo gamybai.

Iš kakavos pupelių pagamintas gėrimas pasiekė ir vienuolynų virtuves. Netrukus išradingi ispanų vienuoliai sumanė pagerinti šį gėrimą – paprasčiausiai jį pasaldino medumi. Taip atsirado geriamasis šokoladas, ilgam užkariavęs ne tik ispanų, kurie jo ruošimo paslaptį saugojo per 100 metų, bet ir visos Europos aristokratų širdis.

Ispanijos princesė Ana (Anna), ištekėjusi už Liudviko XIII, pristatė šokolado gėrimą Prancūzijoje. Nuo tada vos ne visuose Europos dvaruose nė viena puota, žirgų lenktynės ar koks kitas renginys neapsieidavo be šokolado gėrimo. Šalia kavinių kūrėsi ir specialios šokoladinės, kuriose netrūko turtingų lankytojų.

1674 metais žymieji Londono kavos namai pirmieji pagamino „ispaniško tipo“ kieto pavidalo šokoladą. 1780 metais Bayonne įkurtas pirmasis šokolado fabrikas, kuriame buvo pradėti gaminti įvairūs šokolado gaminiai.

Olandas Conradas van Houtenas XIX amžiuje sugalvojo būdą riebalams iš kakavos pupelių išgauti. Tačiau vien iš kakavos produktų pagamintas šokoladas būtų labai kartus, tad jį tenka skaninti cukrumi, vanile, įvairiausiais priedais.

Šokoladas ėmė populiarėti tik antrojoje XIX a. pusėje, kai pramonės pažangos dėka tapo įmanoma masinė gamyba. Reikšmingiausi Europos išradėjų darbai, prisidėję prie šokolado tobulinimo:

1828 m. olandų chemikas C. van Houtenas (C. van Houten) sukūrė hidraulinį kakavos presą, leidusį iš sumaltų pupelių išspausti kakavos sviestą, kurį maišant su kakava bei priedais jau buvo galima gaminti šokolado plyteles;

1847 m. Anglijoje šeimos valdoma įmonė „J. S. Fry & Sons“ išrado būdą, kaip kakavos miltelių ir cukraus masę sumaišyti su ištirpintu kakavos sviestu ir pagaminti šokolado plytelę.

1867 m. šveicarų chemikas Anri Nestlė (Henri Nestlé) išrado būdą, kaip garinant pagaminti pieno miltelius. Elzaso kilmės šveicarų šokolado gamintojas Danielis Peteris (Daniel Peter) sugalvojo, kaip Nestlė pieno miltelius panaudoti naujos rūšies šokolado gamybai. 1879 m. buvo pagaminta pirmoji pieninio šokolado plytelė.

1879 m. šveicaras Rudolfas Lindtas (Rudolph Lindt) atrado šokolado končavimą (ilgą šokoladui skirtų produktų minkymą specialioje mašinoje – končėje); šokoladas pagaliau tapo glotnus, burnoje tirpstantis, maloniai saldus ir aromatingas.

1886 m. šokolado pramoninė gamyba atkeliavo į Lietuvą, Vilniuje M. Abramsonas įkūrė pirmąjį šokolado ir saldainių fabriką.